Kaip perspjaut Europą per 2 paras

Kalba netaisyta

Kaip perspjaut Europą per 2 paras
Gedis, Vorai MC Prospect

Pasiruošimas

Kelionės tikslas buvo aiškus nuo pat pradžių – greitai ir efektyviai motociklu „savo eiga“ iš taško A (Vilnius) pasiekti tašką B (Horsham), kuriame orui leidus bus galima važinėt ant dviejų ratų visą žiemą, o pavasarį grįžti Lietuvon (apie tai kitą sykį). Mažasis H-D XL 883 gal ir nėra verslininkbaikerių žinomas kaip patogiausias motociklas tolimoms kelionėms, tačiau pasaulis juk yra apkeliautas dar ir ne su tokiais aparatais... Visas motociklo paruošimas važiavimui apsiribojo tuo, kad Lysas (Vorai MC) užvilko abu naujus kaliošus, nes seni jau buvo panašūs į lenktyninius „slikus“ ir pakeitė stabdžių kaladėles, o Babausis (Vorai MC) privirino priekinius posūkius „kad anglų mentai neprisipistų“. Tuo tarpu sau nusipirkau „nerokerikišką“ tekstilinę striukę pas Totorių (Vorų Broliai MCC), nes puolant kosuliui ir žadant 5 laipsnius šalčio, su odine važiuojant būčiau kokį nors bronchitą pasigavęs. Na ir dar toks mažmožis, kad teko atsiimti teises po metų poilsio, egzaminą kaip ir priklauso išlaikius iš antro karto ( tas Kaunas nelaimingas...).

Pirma diena – 880km. (40 km grybavimo)

Via Michelin apskaičiavo kelionės atstumą 2157 km ir 24h33min važiavimo laiką. Atsispausdinau savo „GPS‘a“, ir Antradienį 09:00, nubraukęs šalnas nuo sėdynės, pajudėjau iš Vilniaus. Savanorių prospekte dar susitikom neplanuotai ir pasimojavom su keistu motociklu važiuojančiu Lolu (Vorai MC), matyt geras ženklas buvo. Lietuva liko už nugaros per kiek daugiau, nei 2 valandas, o Lenkijoje, apart milijonų fūrų, vilkimosi 60km/h ir širdį džiuginančių jų lenkimų, iki Varšuvos nieko įdomaus neįvyko. Aš kaip nusipelnęs orientavimosi sporto meistras, su savo aukščiausių technologijų GPS sistema, pirmąsyk nugrybavau Varšuvoje, kur užtrukau nei daug nei mažai – apie pusvalandį, kol išvažiavau teisinga kryptim – Poznanės link. Mokamas greitkelis link Poznanės atgaivino savo kokybe ir mažu transporto srautu, taigi kilometrai sukosi pakankamai greitai ir pavyko šiek tiek atsigriebt už prarastą laiką. Apie 21 val. pasiekiau Poznanę, kur apsistojau kažkokiam pirmam pasitaikiusiam ir netgi pakenčiamos kokybės viešbutyje „Sport Hotel“, netgi su pusryčiais. Kadangi rajonas, kuriame buvo viešbutis pasirodė „įtartinas“, motociklą palikau netoliese saugomoje aikštelėje už 30 zlotų nakčiai, bet kolegoms turint nemalonios patirties su užsienyje pavogtais motociklais, nusprendžiau ramiai pamiegot.

Antra diena (naktis) – 1380 km (50 km grybavimo)

Pavalgęs sočius pusryčius pajudėjau atsiimt berlyno. O ties juo išgirdau įdomius garsus, kaip pasirodė kažkur ties varikliu, bet autobane kur papuolė sustot nerekomenduojama, taigi pjoviau iki artimiausios degalinės. Problema nebuvo tokia ir baisi, kaip sakant – greičio neįtakoja, sportsteriukas viso labo sugebėjo išpurtyti visus duslintuvo tvirtinimo varžtus, taigi šis laikėsi tik “ant garbės žodžio” į cilindrą įkištas. Pavažiavus kiek toliau, duslintuvą laikant prispaudus dešine koja, radau BMW autoservisą. Mechanikų žvilgsniai buvo gana įdomus, kai prie garažo pririedėjo dėmesį atkreipiantį garsą skleidžiantis sportsteriukas. Žinoma BMW mechanikai aišku kann nicht hilfen, das ist nicht motorrad service! Ar kažkaip panašiai. Neįdomu buvo jiems, kad man reik tik keleto bet kokių varžtų. Visai kita kalba buvo šalia esančiam Honda servise, kuriame žmogelis pats pripuolė, atsinešė colinių (kaip priklauso) varžtų ir su dideliu entuziazmu prisuko duslintuvą už ačiū, dar pasišnekėjom apie mano kelionę ir laimingas nupūčiau link Dortmundo. Čia sugebėjau ne ten kur reikia pasukti, taigi teko 20 km važiuoti bloga kryptim, kadangi apsisukimų arčiau nebuvo. Buvau suplanavęs nakvoti kažkur ties Vokietijos – Olandijos siena, tačiau ją privažiavus dar buvo pakankamai šviesu, taigi nusprendžiau anksčiau laiko veltui nestoti ir dar „prisukti“ kokį šimtą kilometrų. Olandijos tebuvo 75 kilometrai, taigi ją pervažiavau nesustojęs, o Belgijoje pradėjo lysti galvon mintis, kad sustoti jau nebeverta, reikia traukti iki galo, tuo metu iki tikslo buvo likę 400km kelio ir keltas per lamanšą. Pabandė mane atkalbėti 15 min palinojęs lietutis, tačiau greit pasibaigė ir nei nuotaikos nei šukuosenos nesugadino. O sugadinti nuotaiką visgi sugebėjo Briuselis. Važiuodamas Briuselio žiedu („Ring“) trečią kartą kelionėje pasukau ne ten ir papuoliau tiesiai į centrą. Galbūt važiavau ir ne gražiausiomis jo gatvėmis, tačiau Briuselis paliko slogaus, purvino ir bedvasio miesto įvaizdį, kur trečiadienio naktį gatvėse slankioja tik babajai ir kitos šiukšlės, o metaliniai architektūros stebuklai atrodo ypač nykiai vadinamojoje europos sostinėje. Paklausus išvažiavimo krypties link Prancūzijos, trys žmonės parodė į tris skirtingas kryptis, taigi beliko pasirinkt platesnę gatvę varyt ja iki galo, kol „kažkur išvažiuosiu“. Kelionė čia per plauką nesibaigė duobėje, kadangi pačiame gatvės viduryje, tarp tramvajaus bėgių gero pusmetrio gylio duobė būtų prarijusi pusę motociklo, o jokių įspėjamųjų ženklų statyti žinoma neverta, kadangi duobė yra pačiame kelio juostos viduryje, ir mašinų vairuotojai ją tiesiog palieka tarp ratų. Išvengti duobės pavyko paskutinę sekundę, staigiai išlekiant į priešingą juostą, nes stabdymui laikas jau senai buvo praėjęs. Na bet geroji pusė ta, kad adrenalinas išbaidė visus miegus, ir pagaliau grįžus į Briuselio žiedą, Prancūzija buvo ranka pasiekiama. Kalės (Calais) uostą Prancūzijoje pasiekiau apie 02:00 ketvirtadienio rytą, o kadangi artimiausias keltas buvo 04:30, turėjau gražaus laiko patogiai pasnausti ant motociklo, nors jaučiant kitam krante šiltą lovą užmigti ir nepavyko. 06:00 išriedėjau iš kelto Anglų žemėje, apsnūdęs po sėdėjimo šiltai ir minkštai fotelyje. Draugai buvo įspėję, kad jeigu Anglijoje pamatysi daug mašinų važiuojant į tave, ir kelio ženklai bus kažkodėl nusukti į priešingą pusę, tai pagalvok, kad gal čia tu važiuoji ne ta puse, o ne visi kiti... Apie 160 km Anglijoje buvo įveikti jau prašvitus, o ten laukė dušas ir šilta lova. Aš kaip tarptautinis miegojimo meistras su poros valandų atsikėlimu pavalgyti ir pablūdyti, išmiegojau visą parą ir normaliai atsikėliau tik penktadienį ryte.

Sumoje įveikta apie 2300km, išbandyti 7 valstybių keliai, kelionėje užtrukta 48 val, iš jų kelyje ir pakelės sustojimuose – apie 36 val. Į olimpinį normatyvą nepretenduoju, tačiau viename lietuviškame puslapyje išreklamuoti „Long distance riders“ normatyvai nebeatrodo įspūdingi, ypač važiuojant Road Kingais ir Gold Wingais.